Galima pusiau juokais pasakyti, kad viskas labai paprasta – vos du žingsniai. Pirmasis - apsispręsti tapti kariu, o antrasis - tiesiog gerai tarnauti. Viskas Tavo rankose. Puikiai žinomas posakis, kad blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Ir pridurkime, vien noro tapti generolu ...nepakaks. Pirmosiomis dienomis nepatiks skardus instruktoriaus balsas, bus baugu nakvoti miške ar pelkė atrodys neįveikiama.  Teks  nemažai mokytis, daug laiko praleisti poligone, pauostyti parako ir  galbūt net išvargins žygiai. Reikės ir motyvacijos, ir pastangų, ir valios. Tik tuomet ateina garbė ir pripažinimas.

Kario tarnyba pakankamai aiški, tačiau specifinė. Karjerą lemia turimas laipsnis ir užimamos pareigos. Aukštesnį laipsnį gali gauti ištarnavęs tam tikrą laiką, pareigas užimti turėdamas tam tikrą kvalifikaciją ar baigęs atitinkamus specialistų kursus. 

Kariuomenėje kiekvienam kariui sudarytos sąlygos siekti karjeros ir vykdomas individualus (pagal kiekvieno sugebėjimus) karjeros planavimas. O tarnyba specifinė dėl statutų ir neįprastų užduočių. Pavyzdžiui, pratybos miške ar dalyvavimas parašiutinio rengimo kurse.

Taip pat verta žinoti, jog dauguma karinių specialybių yra analogiškos civilinėms (informacinių sistemų specialistai, medikai, teisininkai, mechanikai, laivavedžiai, vairuotojai, šaltkalviai). Tad esminis skirtumas, kad šį darbą dirbi vilkėdamas uniformą ir kur kas dažniau nei civiliame gyvenime paimi į rankas ginklą.