Lietuvos kariuomenė, kaip ir bet kuri kita pasaulio kariuomenė, yra sudaryta iš įvairaus dydžio ir paskirties kariuomenės vienetų.

 

Lietuvos kariuomenę sudaro keturių rūšių pajėgos – Sausumos pajėgos, Oro pajėgos, Jūrų pajėgos, Specialiųjų operacijų pajėgos ir atskirieji vienetai (atskirieji batalionai, valdybos, junginiai, tarnybos, departamentai ir pan.).

 

Be kovinių, administracinių vienetų, Lietuvos kariuomenėje reikšmingą vietą užima mokymo vienetai (Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla, Centrinis poligonas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras, Žvalgų mokykla, Karo inžinerijos mokykla), kuriuose rengiami kariai, įvairių sričių kariniai specialistai. Atskiras kariuomenės komponentas, be trijų rūšių pajėgų, atskirųjų vienetų ir mokymo vienetų, yra Logistikos valdyba, užtikrinanti kovinių vienetų aprūpinimą.

 

Sausumos pajėgas sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas". Brigadą sudaro mechanizuotasis pėstininkų batalionas, trys motorizuotieji pėstininkų batalionai ir artilerijos batalionas. Taip pat Sausumos pajėgų struktūrai priklauso Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Savanorių pajėgos yra organizuotos teritoriniu-funkciniu principu. Jas sudaro šešios teritorinės rinktinės, o teritorines rinktines sudaro savanorių kuopos. Kuopos yra kiekviename didesniame mieste, jose pagal savo gyvenamąją vietą tarnauja aktyviojo rezervo kariai.

 

Oro pajėgas sudaro Aviacijos bazė, kurioje dislokuoti Oro pajėgų lėktuvai, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (atsakinga už Lietuvos Respublikos oro erdvės kontrolę), Oro gynybos batalionas (atsakingas už oro gynybą antžeminėmis priemonėmis) ir kiti pagalbiniai vienetai.

 

Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, kurioje yra šie funkciniu principu atskirti vienetai: Karinių laivų divizionas, Patrulinių laivų divizionas, Mininių laivų divizionas, Katerių grandis. Taip pat Karinėse jūrų pajėgose yra Jūrų ir pakrančių stebėjimo tarnyba, atsakinga už Lietuvos pakrančių stebėjimą, ir kiti pagalbiniai vienetai.

 

Specialiųjų operacijų pajėgos sudarytos iš Ypatingosios paskirties tarnybos ir Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono.

 

Kariuomenės vadovybės aprūpinimo funkcijas atlieka Gedimino štabo batalionas, kuriam priskirta ir reprezentacines funkcijas atliekanti Garbės sargybos kuopa.

 

Taikos metu Lietuvos kariuomenėje nėra stambesnio kovinio vieneto už brigadą. Brigadą paprastai sudaro 4-6 batalionai (brigados gali būti įvairaus dydžio, priklausomai nuo šiam vienetui priskirtų funkcijų).

 

Lietuvos kariuomenėje taip pat yra Mokomasis pulkas. Pulkas paprastai būna maždaug 4 batalionų dydžio. Šiuo metu Mokomasis pulkas yra sumažintas iki 2 batalionų.

 

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu nėra divizijų ir armijų, kurios būna formuojamos iš brigadų, pulkų, atskirųjų batalionų ir kitų vienetų. Lietuvos kariuomenėje šie stambūs koviniai vienetai gali būti formuojami mobilizacijos atveju.

 

Batalionas yra didžiausias nuolatinis kovinis vienetas ir mažiausias vienetas, turintis savo štabą (štabus turi visi didesni vienetai: pulkai, brigados, rinktinės, divizijos ir pan.). Didesniuose štabuose paprastai būna personalo skyrius, žvalgybos skyrius, kovinio rengimo skyrius, aprūpinimo skyrius, operacijų planavimo skyrius ir ryšių skyrius. Štabus turi visos pajėgų rūšys, pats aukščiausias Lietuvos kariuomenės štabas yra Gynybos štabas.

 

Batalionas paprastai būna sudarytas iš 3-5 kuopų. Įprastas pėstininkų batalionas turi 2-3 pėstininkų kuopas, sunkiosios ginkluotės kuopą arba būrį ir aprūpinimo kuopą, kurioje yra žvalgų būrys, transporto būrys, ryšių būrys ir pan.

Kuopą paprastai sudaro 2-4 būriai ir valdymo grupė. Būryje yra 3 skyriai ir valdymo grupė. Pėstininkų skyriuje būna apie 8-10 karių. Skyrius yra mažiausias kovinis vienetas, tačiau taktiniais sumetimais jis dalijamas į dvi grandis, kuriose paprastai būna po 4 karius. Pats mažiausias taktinis vienetas, kuris gali vykdyti kai kurias užduotis, yra karių pora (binomas).
Kariuomenės suskirstymas koviniais vienetais yra būtinas, kad būtų užtikrintas sistemingas ir efektyvus kariuomenės valdymas ir jai skirtų užduočių vykdymas.

 

Karinių vienetų žymėjimas pagal dydį:          Karinių vienetų rūšių žymėjimo pavyzdžiai: