Informacija apie šaukimą į privalomąją karo tarnybą

 


ASMENŲ, ŠAUKIAMŲ Į NUOLATINĘ PRIVALOMĄJĄ PRADINĘ KARO TARNYBĄ, SĄRAŠAI SKELBIAMI SVETAINĖJE:

 

SAUKTINIAI.KAM.LT

 

Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia bus šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareikš norą atlikti tarnybą. Tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybą, toliau privaloma tvarka bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Šauktinių sąrašai pagal regionus bus sudaromi atsitiktine tvarka naudojantis kompiuterių programa.

 

 

Karo prievolininkų šaukimo sąrašai per dvi dienas nuo jų sudarymo skelbiami viešai Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje sauktiniai.kam.lt. Siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkų sąrašų sudarymo metu būtų laikomasi skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principų, šį procesą stebi speciali devynių visuomenės atstovų komisija. 

 

 

 

 

 

Kaip vyksta šaukimo procedūros?

 

Skirtingai nei ankstesniais metais šaukimo nurodymai karo prievolininkams jau nebebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija – kur ir kada pradėti ir vykdyti su šaukimu susijusias procedūras – bus skelbiama karo prievolininkų sąraše internete www.sauktiniai.kam.lt.

 

 

 

 

Atvykus į RKPKS, karo prievolininkas privalo pateikti dokumentų originalus arba patvirtintas jų kopijas (Lietuvos Respublikos pasas ar asmens tapatybės kortelė, išsilavinimą rodantys dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, asmeninės banko sąskaitos numeris).


Toliau karo prievolininkui įteikiamas siuntimas pasitikrinti sveikatos Karinės medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – KMEK).

 

Likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki tarnybos pradžios, tinkami pagal sveikatą ir neturintys tarnybos atidėjimo ar atleidimo nuo karo prievolės karo prievolininkai skiriami atlikti privalomąją tarnybą kariniuose vienetuose.

 

SVARBU!!!


Gavus šaukimą atvykti į priskirtą regioninį karo prievolės skyrių, šauktinis gali atvykti į kitą, jam artimesnį skyrių ir ten vykdyti šaukimo procedūras. Visų regioninių skyrių kontaktus galite rasti skiltyje kontaktai.


Prašymas dėl tarnybos atidėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodymo atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus įteikimo datos. 

 

 

Į tarnybą skiriama pagal tokią prioritetų tvarka:

1.Norą atlikti tarnybą pareiškę karo prievolininkai (savanoriai);

2.Prašymą dėl pirmumo suteikimo pateikę privalomai šaukiami karo prievolininkai (sąrašo savanoriai);*

3.Visi likę privalomai šaukiami karo prievolininkai pagal eilę šaukiamųjų sąraše.

 

*Patekus į šaukiamųjų sąrašus, galima pateikti prašymą dėl pirmumo suteikimo nuvykus į RKPKS. Toks karo prievolininkas skiriamas į karinius vienetus prieš kitus privalomai šaukiamus karo prievolininkus, nors patys pirmi į karinius vienetus būtų skiriami savo noru atliekantys privalomąją tarnybą. Pirmumą turintys karo prievolininkai neturi savanoriškai į karinę tarnybą einančio karo prievolininko privilegijų.

 

 

 

 

Kur tarnaus būsimieji šauktiniai?


Pirmieji 2017 metų šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės 2017 m. balandžio viduryje, paskutinieji – gruodžio pradžioje. Dalis jų devynių mėnesių tarnybą pradės Mokomajame pulke,  kur tarnaus 2 mėnesius, o kitus 7  tarnybą tęs priskirtame dalinyje;  kita dalis  – visus tarnybos mėnesius tarnaus priskirtame kariuomenės dalinyje. 

 

 

 

 

 

Ką gauną tarnybą atliekantys šauktiniai?

 

Tarnybos metu nuolatinės privalomosios tarnybos kariams suteikiamos socialinės garantijos, jie gauna visą valstybės išlaikymą (apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimus). Kiekvienam šauktiniui kariui per mėnesį mokama 140,60 € išmoka buitinėms išlaidoms padengti.

 

Kario, turinčio vaiką, šeimai mokama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (57 EUR) per mėnesį išmoka vaikui išlaikyti, dėl kurios reikia kreiptis į savo savivaldybę padengti.

 

Taip pat kiekvienam kariui kas mėnesį kaupiama speciali įmoka, kuri bus išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Asmens tarnybą įvertinus labai gerai už vieną tarnybos mėnesį skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos (152 €), gerai įvertintiems – trys bazinės socialinės išmokos (114 €), patenkinamai – dvi bazinės socialinės išmokos (76 €). Į tarnybą pašauktiems, tačiau pareiškusiems pirmumo norą ši išmoka didėja 15 procentų, o savo noru šauktinio tarnybą pasirinkusiam kariui kaupiamosios išmokos didėja 30 procentų.

 

 

 

 

 

Kaip vyksta kelionės išlaidų kompensavimas?


Į privalomąją tarnybą šaukiamiems karo prievolininkams yra apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal į RKPKS ir KMEK) išlaidos.

 

Karo prievolininkams, gyvenantiems Lietuvoje, kompensuojama ne daugiau kaip 5,7 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Europoje (valstybės išvardintos Vyriausybės nutarimo priede) kompensuojama ne daugiau kaip 98,8 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje ir ji nėra nė vienoje Vyriausybės nutarimo priede išvardintoje užsienio valstybėje, kompensuojama ne daugiau kaip 380 eurų. Gyvenamąja vieta laikoma deklaruota gyvenamoji vieta, nebent karo prievolininkas pateikia dokumentus, nurodančius kitą faktinę gyvenamąją vietą.

 

Kelionės išlaidos karo prievolininkams bus kompensuojamos po to, kai jis RKPKS, pateiks prašymą kartu su patirtas kelionės išlaidas patvirtinančiais dokumentais (bilietais, čekiais, kt.). Tokių bilietų nepateikus, jei karo prievolininkas vyksta nuosavu transportu, jam kelionės išlaidos bus kompensuojamos pagal Krašto apsaugos ministro nustatytus 1 km važiavimo nuosavu transportu kompensavimo dydžius (1 km. - 0,06 euro). 

 

Kompensacija pervedama tik į asmeninę karo prievolininko Lietuvoje esančio banko sąskaitą, arba teisiškai įgalioto asmens sąskaitą.

 

 

Kaip pretenduoti į tarnybos atidėjimą?


Karo prievolininkas gali pateikti individualų prašymą dėl tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos jo interesams, jei mano, jog tokia žala jam kiltų, pavyzdžiui, augina du ar daugiau mažamečių vaikų, vienintelis darbingas šeimos maitintojas, šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu ir nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir kitais atvejais. 

 

Prašymai svarstomi specialių komisijų, ir jei įrodoma žala, karo prievolė atidedama einamiesiems metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi karo prievolininko prašyme pateikti faktai turi būti pagrįsti dokumentais, ir pateikti RKPKS tiesiogiai, per teisiškai įgaliotą asmenį arba nuotoliniu būdu. 

 

Dokumentų pateikimas nuotoliniu būdu – registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis (su elektroniniu parašu https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/ arba e. pristatymas https://epristatymas.post.lt/pagrindinis).   

 

Jei pateikti dokumentai buvo išduoti ne lietuvių kalba, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti susegti su dokumentais ar su teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis dokumentų kopijomis.

 

Prašymo forma yra laisva. Prašymas turi būti pasirašytas karo prievolininko ar jo įgalioto asmens, jame nurodytas karo prievolininko vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, duomenys ryšiams palaikyti, tarnybos atidėjimo priežastys ir motyvai, informacija apie galimą neproporcingai didelę žalą karo prievolininko ar visuomeniniams interesams, asmenį pašaukus atlikti tarnybos. Prie prašymo turi būti pridėti prašymo motyvus patvirtinantys dokumentai, kuriais pagrindžiamas atleidimas nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimas (numatyta Karo prievolės įstatymo 3 str. ir 15 str. 1 d.).

 

Karo prievolės atidėjimo tvarka:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.96145DF6537B/vYYhnaSiUW

 

 

Kas atleidžiami nuo tarnybos?


1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

2) neįgalieji; 

3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;

4) asmenys, perkelti į dimisiją;

5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;

6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;

7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

 

 

Kam atidedama tarnyba?


1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;

2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;

3) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;

4) teisėjams;

5) prokurorams;

6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;

7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;

8) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;

9) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;

10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. 

11) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;

12) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;

13) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;

14) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;

15) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.

16) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, nagrinėja specialios komisijos – atliekantiems tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu:

-karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas;

-karo prievolininko šeimoje auga 2 ar daugiau vaikų iki 14 metų;

-karo prievolininkas yra šaukiamas atlikti Tarnybos jo žmonos nėštumo laikotarpiu ir nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu.

-karo prievolininkas turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kt. srityse, savo veikla garsina Lietuvos Respublikos vardą ir rengiasi dalyvauti (ne daugiau kaip 3 savaites iki renginio) arba dalyvauja nacionalinio ar pasaulinio lygio renginiuose.

- kitais atvejais, kurie nagrinėjami individualiai specialios komisijos remiantis patvirtinta tvarka.

 

 

 

Dėl kokių ligų nešaukiama atlikti tarnybos?


Asmenys, pripažinti netinkamais atlikti privalomąją tarnybą dėl sveikatos, gali būti atleidžiami nuo tarnybos.

Dėl karo prievolininko tinkamumo karo tarnybai sprendžia Karo medicinos tarnybos gydytojų komisija, kurią sudaro šeimos gydytojai ir kiti specialistai. 

Nustatant tinkamumą dėl sveikatos, kiekvienas asmuo vertinamas individualiai, atliekami tyrimai, vertinamos persirgtos ligos.

 

Pagrindinės ligų grupės, dėl kurių asmuo gali būti atleidžiamas nuo karo tarnybos:

• Širdies kraujagyslių ligos (hipertenzija, širdies ligos);

• Regėjimo sutrikimai;

• Judamojo aparato ligos (plokščiapėdystė, stuburo iškrypimai);

• Epilepsijos, intelekto sutrikimai.

 

Su sveikatos būklės vertinimo kriterijais galite susipažinti čia.

 

 

Ar paskola yra pagrindas atidėti tarnybą? 


Paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti tarnybą arba nuo jos atleisti. Tačiau, paskola galėtų būti tarnybos atidėjimo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad dėl tarnybos asmeniui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Tokie atvejai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmens, šeimos pajamas, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, ir į kitas aplinkybes.

 

Karo prievolę atliekančio asmens prašymu kreditą suteikusiam asmeniui gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus NPPKT laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.

 

Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 str. - sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės.

 

 

Jeigu nevykdomos karo prievolininko pareigos


Už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti paskirta administracinė bauda nuo 30 iki 140 eurų, už karo prievolininkų neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų, gali būti paskirta nuo 140 iki 300 eurų administracinė bauda, o už vengimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. 

 

Baudos sumokėjimas nuo karo prievolės neatleidžia.

 

 

Užsienyje gyvenančių karo prievolininkų dėmesiui!

 

Dažniausiai užduodami klausimai:

 

Gyvenu užsienyje jau 1 metai, ar turiu kokių nors pareigų karo prievolei?

Karo prievolininkai, nuo 18 iki 60 metų vyrai, išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsiant informuoti savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Informuoti reikia el. paštu regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį, kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas (visų skyrių ir poskyrių kontaktai www.karys.lt/kontaktai).

Iki šiol neinformavę apie savo išvykimą karo prievolininkai tai padaryti gali iki š. m. rugsėjo 1 d. Po šios dienos, asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, bus taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. Pakartotinis tokių pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą iki šimto keturiasdešimties eurų. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę su maksimalia laisvės atėmimo iki 3 metų sankcija.

Karo prievolininkų patogumui, regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai ir poskyriai dirba pirmadieniais−ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 19.00 val., o penktadieniais − nuo 8.00 iki 17.45 valandos.

Taip pat visą informaciją apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galite gauti paskambinę nemokama konsultavimo linija 8 800 12340.

 

Sulaukiau 18-os metų. Ką turiu žinoti apie karo prievolę?

Primename, jog pagal Karo prievolės įstatymą, piliečiai vyrai, sulaukę 18 metų, per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, turi kreiptis į savo ar artimiausią, jiems patogų regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį ir įsirašyti į karinę įskaitą.

 

Karo prievolininkas – kokios asmenų grupės įeina į šį apibrėžimą?

Karo prievolininkas – tiek dar netarnavęs, tiek ir karo prievolę jau atlikęs Lietuvos Respublikos pilietis nuo 18 iki 60 m.

Tai yra visi piliečiai, išskyrus nuo karo prievolės atleistus neveiksnius arba ribotai veiksnius;  neįgaliuosius; pagal Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas netinkamus pagal sveikatą; esančius dimisijoje ar sulaukusius 60-ies metų; tarnauti nepageidaujančias moteris.

 

Jeigu žmogus kitoje valstybėje gyvena jau daug metų, tarkim 15 ir daugiau, jis vis tiek privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą?

Taip, privalo. Kadangi gyvenimas užsienyje neatleidžia nuo piliečio pareigų atlikimo.

 

Ar žmogus, gyvenantis mobilų gyvenimą užsienyje ir dažnai keičiantis gyvenamąją vietą, kaskart privalo informuoti karo prievolės ir komplektavimo skyrius apie gyvenamosios vietos pakeitimus iki tol, kol jam sukaks 60 metų?

Tikrai taip. Tai nesukelia didelių kaštų, kadangi apie gyvenamąją vietą prašome informuoti el. paštu.

 

Ar žmonės, kurie yra sulaukę pilnametystės ir turi Lietuvos pilietybę, tačiau yra gimę kitoje valstybėje ir joje gyvena, pvz.: Vokietijoje, Amerikoje ar pan., taip pat turi pranešti apie esamą gyvenamąją vietą?

Taip. Pareiga siejama su pilietybe. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

 

Kodėl žmogus, gyvenantis ne Lietuvoje privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą?

Ši informacija reikalinga karinės įskaitos tvarkymui, kuri padėtų susisiekti su karo prievolininkais paskelbus mobilizaciją ar informuojant dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

 

Jeigu asmuo, gyvenantis užsienyje, nepranešė iki rugsėjo 1 d. apie savo gyvenamąją vietą karo prievolės ir komplektavimo skyriams, ar tai reiškia, jog jam jau nuo tos dienos gresia administracinė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė?

Pažymėtina, jog į užsienį išvykę karo prievolininkai visą laiką privalėjo teikti informaciją nuo Karo prievolės įstatymo įsigaliojimo 1996 m., šiuo metu taikoma KPĮ 37 str. nuostata įstatyme atsirado 2015 m. ir nuo to laiko nesikeitė.

Nuo rugsėjo 1 d. bus peržiūrimi atvejai, kuomet karo prievolininkai išvyko į užsienį ir nepranešė reikiamos informacijos, ir aptikus nusižengimus bus taikoma administracinė, o itin rimtais atvejais − ir baudžiamoji atsakomybė.

Taip pat primename, jog pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, administracinę atsakomybę galima taikyti ir nuotoliniu būdu, asmeniui nedalyvaujant.

 

Kas man apmokės kelionės išlaidas?

Apie gyvenamąją vietą informuojama el. paštu. Jei patekote į šaukiamųjų sąrašus, pirmajam kontaktui atvykti nebūtina, galima kontaktuoti su savo regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi ir nuotoliniu būdu.

Į privalomąją tarnybą šaukiamiems karo prievolininkams yra apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, karinės medicinos ekspertizės komisiją ir tarnybos vietą) išlaidos.

Karo prievolininkams, gyvenantiems Lietuvoje, kompensuojama ne daugiau kaip 5,7 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Europoje (valstybės išvardintos Vyriausybės nutarimo priede, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2f4112d020c811e5b336e9064144f02a) kompensuojama ne daugiau kaip 98,8 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje ir ji nėra nė vienoje Vyriausybės nutarimo priede išvardintoje užsienio valstybėje, kompensuojama ne daugiau kaip 380 eurų. Gyvenamąja vieta laikoma deklaruota gyvenamoji vieta, nebent karo prievolininkas pateikia dokumentus, nurodančius kitą faktinę gyvenamąją vietą.

Kelionės išlaidos karo prievolininkams bus kompensuojamos po to, kai jis regioniniam karo prievolės ir komplektavimui skyriui pateiks prašymą kartu su patirtas kelionės išlaidas patvirtinančiais dokumentais (bilietais, čekiais, kt.).

 

Jei patekau į šaukiamųjų sąrašus ir gyvenu užsienyje, ką daryti?

Karo prievolininkas privalo atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių arba nuotoliniu būdu pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją.

Dokumentų pateikimas nuotoliniu būdu – elektroninėmis priemonėmis su elektroniniu parašu arba registruotu laišku pateikti reikalingų dokumentų patvirtintas kopijas (LR pasas ar asmens tapatybės kortelė, išsilavinimą rodantys dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, pagal poreikį dokumentai, kuriais pagrindžiami Karo prievolės įstatymo 3 str. ir 15 str. 1 d. numatyti atleidimas nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimas.

Jei pateikti dokumentai buvo išduoti ne lietuvių kalba, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą.  Vertimai turi būti susegti su dokumentais ar su teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis dokumentų kopijomis.

 

Ką daryti, jei esu patekęs į šaukiamųjų sąrašus ir negaliu tarnauti?

Atleidimo nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimo atvejai yra numatyti karo prievolės įstatymo 3 ir 15 str.

Karo prievolininkas taip pat gali pateikti argumentuotą prašymą dėl tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos jo interesams, jei mano, jog tokia žala jam kiltų dėl to, kad, pavyzdžiui, augina du ar daugiau mažamečių vaikų, vienintelis darbingas šeimos maitintojas, šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu ir nėštumo bei gimdymo atostogų laikotarpiu ar kitais atvejais.

Prašymus svarstytų specialios komisijos. Jei būtų įrodyta žala, tarnyba būtų atidedama einamiesiems metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi prašyme pateikti faktai turi būti pagrįsti dokumentais, juos reikia pateikti regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (www.karys.lt/kontaktai) tiesiogiai, per įgaliotą asmenį arba nuotoliniu būdu.

 

Ar galima sveikatą pasitikrinti užsienyje?

Norint atleidimo nuo karo prievolės ar tarnybos atidėjimo dėl medicininių priežasčių, būtina atvykti į Lietuvą ir praeiti karinę medicininę komisiją.

 

Noriu atlikti tarnybą, kaip galiu tai padaryti?

Norintys tarnybą gali atlikti tarnaudami nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje (šauktiniu, 9 mėn. nuolatinės tarnybos, kareivinių režimu, per visą tarnybą (įvertinus ją „labai gerai“) galima gauti maksimaliai 3044 eurus). Krašto apsaugos savanorių pajėgose (kario savanorio tarnyba vyksta savaitgaliais, maždaug vieną savaitgalį per mėnesį, bazinis kario savanorio įgūdžių kursas tarnybos pradžioje trunka 3 savaites, sutartis pasirašoma 4 metams. Po 3 metų tarnybos ir įgijus pagrindinį karinį parengtumą, įskaitoma privalomoji tarnyba, mokamas atlyginimas pagal ištarnautą dienų skaičių, pradžioje apie 22 eurus už dieną arba pagal civilinio atlyginimo vidurkį), jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (skirta studijuojantiems ar jau baigusiems aukštąją mokyklą, 3 metų studijos 1−2 savaitgalius per mėnesį per mokslo metus, baigus − suteikiamas leitenanto laipsnis ir įskaitoma privalomoji tarnyba).

Į profesinę karo tarnybą šiuo metu priimami tik karinę tarnybą atlikę asmenys arba tam tikri specialistai (ryšininkai, medikai), taip pat bus priimami tarnybą baigę šauktiniai.

Kreiptis dėl priėmimo į tarnybą galima užpildant anketą www.karys.lt arba kreipiantis į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ir pateikiant prašymą (kontaktai −

http://karys.lt/kontaktai.html). Daugiau informacijos apie karinės tarnybos būdus – www.karys.lt.

 

Noriu tarnauti užsienio šalies kariuomenėje, ar galima?

Lietuvos Respublikos pilietis, norintis atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi kreiptis dėl leidimo į VRM. Su šiuo leidimu atlikus tarnybą NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo.

Grįžti atgal
2011 © Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.