Ką apie tarnybą galvoja šauktinis tarnaudamas Dragūnų batalione penktą mėnesį...

 Savo mintimis pasidalino dragūnų bataliono Štabo kuopos Apsaugos būrio II skyriaus šaulys j.eil. Tomas Žyla. ...Tarnybą pradėjau rugpjūčio pirmąją dieną, prisimenu, jog buvo graži saulėta diena ir mes atvykome į Dragūnų batalioną. Buvo apėmęs keistas jausmas – pirmą kartą važiuoti kariniu transportu. Tada dar negalvojau, jog šis taps toks malonus bei patogus po sunkių pratybų. Susirikiavome, mūsų daiktus apžiūrėjo karo policija ir vadai suskirstė mus į tarnybos vietas. Didelį įspūdį paliko gražus, tvarkingas stadionas ir sporto miestelis. Mintis, kad jūra yra visai šalia šildė krūtinę, nes vis dėl to esu klaipėdietis. 

Pirmoji savaitė kiek keistoka, dar tik mokėmės kaip reikia kreiptis į vadus, žygiuoti ir kloti lovą. Jaudulys dėl greito tempo, naujos aplinkos ir noro sudaryti gerą įspūdį vadams ir kolegoms lydėjo mane kelias savaites, kol kiek pripratau prie tvarkos ir žmonių. Pirmosios pratybos buvo komandinio darbo išbandymas: įvairios užduotys, budėjimai naktį bei pirmosios taktinės pratybos miške. Pirmą kartą pajutau, jog mano naujas kolektyvas, sudarytas iš „įvairaus plauko“ žmonių, sugeba dirbti vieningai.

Atrodo, kad tarnybą pradėjau tik vakar, o jau praėjo penki mėnesiai. Išmokau daug įvairiausių dalykų, tokių kaip: orientavimasis, planavimas, disciplina, naudojimasis ryšio priemonėmis ir kovinis šaudymas. Su kolegomis praleidžiamas laikas leido mums tapti tikrais bičiuliais. Įvairūs, kartais atrodo ironiški juokeliai, tapo kasdienybe nuotaikai pakelti. Pamenu, kad pirmąjį mėnesį buvo sunku, nes viskas buvo neįprasta, o dabar tai tapo rutina. Atrodė, kad paprasti dalykai, tokie kaip batų valymas, buvo bereikšmiai, kol nepajutau vandens savo „kerziniuose“ batuose. Subordinacija ir karinės procedūros atrodė juokingos, bet tik dabar praėjus daugiau nei pusę tarnybos laiko supratau, kad be jų kariuomenė nesugebėtų vykdyti savo funkcijų. Pirmąją dieną jaučiausi lyg esu vienas mūšio lauke. Tačiau po kelių mėnesių tarnybos kartu tapau savo mažo kolektyvo dalimi ir dabar išdidžiai galiu pasakyti, jog laikau save Lietuvos kariuomenės dalimi.

Nuotraukos Lauros Skiezgilienės