Pradžia ŠAUKTINIAMS

Gyvenantiems užsienyje

  • Gyvenu užsienyje, ar turiu kokių nors pareigų susijusių su karo prievole?

Karo prievolininkai (Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nėra atleisti nuo karo prievolės) išvykę gyventi į kitą užsienio valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsdami informuoti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį (kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas) apie savo faktinę gyvenamąją vietą užsienyje ir kitą informaciją ryšiams palaikyti (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris). Ši informacija reikalinga susisiekti su karo prievolininkais paskelbus mobilizaciją ar šaukiant į privalomąją karo tarnybą. Pranešimą apie savo faktinę gyvenamąją vietą užsienyje ir kitą informaciją ryšiams palaikyti kartu su nuskenuotu/nufotografuotu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (pasas ar ar asmens tapatybės kortelė) reikia nusiųsti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam padaliniui.

  • Aš esu ir Lietuvos, ir Norvegijos pilietis, išsideklaravau iš Lietuvos, ar man reikės atlikti privalomąją karo tarnybą?

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Vien tik išvykimas (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, kadangi karo prievolė kyla iš Lietuvos pilietybės turėjimo. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.

  • Kas man apmokės kelionės iš užsienio išlaidas?

Jei patekote į Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus, pirmajam kontaktui atvykti nebūtina, galima kontaktuoti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniu padaliniu ir nuotoliniu būdu.
Į privalomąją karo tarnybą šaukiamiems karo prievolininkams yra apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį ir Karinę medicinos ekspertizės komisiją) išlaidos.

Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Europoje kompensuojama ne daugiau kaip 98,8 eurų už vieną kelionę, o tiems, kurių gyvenamoji vieta nėra nė vienoje Vyriausybės nutarimo priede išvardintoje užsienio valstybėje, kompensuojama ne daugiau kaip 380 eurų. 

Kelionės išlaidos karo prievolininkams bus kompensuojamos po to, kai jis regioniniam skyriui pateiks prašymą kartu su kelionės išlaidas patvirtinančiais dokumentais, kuriuose atsispindi kelionės būdas, bilietų kaina, data, maršrutas, apmokėjimas, papildomų paslaugų kaina ir pan.). Tokių bilietų nepateikus, jei karo prievolininkas vyksta nuosavu transportu, jam kelionės išlaidos bus kompensuojamos pagal Krašto apsaugos ministro nustatytus 1 km važiavimo nuosavu transportu kompensavimo dydžius (1 km. - 0,06 euro). 

Nustatant atstumą, už kurį apmokamos kelionės išlaidos, yra matuojamas atstumas nuo karo prievolininko gyvenamosios vietos, kuri yra laikoma karo prievolininko deklaruota gyvenamoji vieta. Jeigu karo prievolininkas gyvena kitoje nei deklaruota gyvenamoji vieta arba jo gyvenamoji vieta nedeklaruota ar deklaruotas išvykimas į užsienį, karo prievolininko gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12, 2.16 ir 2.17 straipsnių nuostatomis, pagal karo prievolininko pateiktus dokumentus, kurie patvirtina karo prievolininko ryšį su konkrečia vietove (nekilnojamojo turto nuomos sutartis, darbo sutartis, pažyma apie mokymąsi ar studijas ir pan.). Jeigu karo prievolininkas gyvena užsienyje ar jo faktinė gyvenamoji vieta Lietuvoje yra kito teritorinio padalinio atsakomybės ribose ir jis atvyko ne į artimiausią teritorinį padalinį, o ten kur buvo šaukiamas, tada jis privalo pateikti jo ryšį su gyvenamąja vieta patvirtinančius dokumentus.

  • Jei patekau į šaukiamųjų sąrašus ir gyvenu užsienyje, ką daryti?

Karo prievolininkas privalo atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių arba nuotoliniu būdu pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją. 

Susisiekti ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam padaliniui galima asmeniškai arba per įgaliotą asmenį (notaro arba per www.igaliojimai.lt):

  • atvykus ir pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • atsiųsti registruota pašto siunta, kartu atsiunčiant galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • pateikti elektroninių paštu pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu (pvz. https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/) arba kartu pateikiant galiojančio nuskenuoto/nufotografuoto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • pateikti per elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo informacinę sistemą (E. pristatymas, https://epristatymas.post.lt), būtinai nurodant vardą, pavardę, gimimo datą ir savo eilės numerį Kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše, arba kartu pateikiant galiojančio nuskenuoto/nufotografuoto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Dokumentai priimami lietuvių arba anglų kalbomis, dokumentai kitomis užsienio kalbomis turi būti pateikti kartu su vertimu į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti kartu su dokumentų originalais (užtenka pasirašyti vertimą atlikusio vertėjo ar patvirtinti vertimų biuro.

  • Ar galima sveikatą pasitikrinti užsienyje?

Nuo karo prievolės atleidžiama arba tarnyba atidedama dėl sveikatos būklės tik sveikatos būklę įvertinus Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje, kuri veikia Lietuvoje.

  • Ar egzistuoja kažkoks būdas užsienyje gyvenančiam Lietuvos piliečiui būti išbrauktam iš šauktinių sąrašų?

Neegzistuoja. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Vien tik išvykimas (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, kadangi karo prievolė kyla iš Lietuvos pilietybės turėjimo. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų. Asmeniui galimas tarnybos atidėjimas ar atleidimas nuo karo prievolės, numatyti Karo prievolės įstatymo atitinkamai 15 ir 3 str. bendrais pagrindais, kaip ir visiems karo prievolininkams. Žinoma, į užsienyje gyvenančių karo prievolininkų padėtį stengiamasi atsižvelgti – jiems sudaromos sąlygos kontaktuoti su savo karo prievolės skyriais nuotoliniu būdu, vertinant atidėjimo klausimus atsižvelgiama į jų gyvenimiškas aplinkybes užsienyje, derinamos jų atvykimo į Lietuvą dėl karo prievolės procedūrų datos, apmokamos kelionės išlaidos.

  • Mano vyras gavo Vokietijos pilietybę dar 2017 metais. Pateko į  2018 m. šaukiamųjų sąrašą, apie Vokietijos pilietybę Lietuvos ambasadai Vokietijoje pranešė 2018 m. balandį ir tą pačią dieną iš jo buvo paimtas LTU pasas.

Jei asmuo turi Lietuvos pilietybę – jis yra karo prievolininkas ir turi vykdyti visas iš to kylančias teises ir pareigas. Kitų valstybių pilietybių turėjimas šių teisių ir pareigų nepakeičia ir nepanaikina. Lietuvos kariuomenė nevertina asmens pilietybių gavimo aplinkybių ir teisėtumo. Tai vykdo kitos valstybinės institucijos pagal kompetenciją (VRM, Migracijos departamentas). Asmens turima pilietybė yra nustatomas pagal LR gyventojų registro duomenis. Kol LR karo prievolininkų registre neatnaujinami duomenys iš LR gyventojų registro, jog asmuo nebeturi Lietuvos pilietybės, tol vykdomos šaukimo į privalomąją karo tarnybą procedūros (įskaitant administracinių nusižengimų teiseną).

  • Ar galiu tarnauti užsienio šalies kariuomenėje?

Lietuvos Respublikos pilietis, norintis atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi kreiptis į LR vidaus reikalų ministeriją dėl leidimo suteikimo. Su šiuo leidimu atlikus tarnybą NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo.

Pilietybės įstatymo 24 str. 4 p. numato – LR pilietybės netenkama, jeigu LR pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Vyriausybės leidimo.

Kreiptis dėl leidimo suteikimo galima pateikiant prašymą Vidaus reikalų ministerijai tiesiogiai, atvykus į VRM, arba atsiunčiant registruotu paštu, per pasiuntinį ar elektroniniu būdu VRM oficialiuoju elektroninio pašto adresu. Prašyme turi būti nurodyta, kokios valstybės ir kokioje tarnyboje prašoma leidimo tarnauti, taip pat pateikta informacija, ar pareigoms kitos valstybės tarnyboje eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ar tik duoti priesaiką tai valstybei.
Kartu su prašymu Lietuvos Respublikos pilietis pateikia:
1. galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu prašymas pateikiamas registruotu paštu ar per pasiuntinį, pateikiama (-os) notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta (-os) šio (šių) dokumento (-ų) kopija (-os);
2. funkcijų, kurias Lietuvos Respublikos pilietis, eidamas pareigas kitos valstybėse tarnyboje, turės atlikti, aprašymą;
3. gyvenimo aprašymą.
Atvejų, kai Vyriausybė duoda leidimą piliečiui atlikti tarnybą ES ar NATO šalyse, tikrai yra buvę. Dauguma tokių prašymų paprastai būdavo patenkinami.