Tarnybos atidėjimas

•  Kokiais atvejais atidedama privalomoji karo tarnyba ar atleidžiama nuo karo prievolės?

Nuo karo prievolės atleidžiami ar tarnyba atidedama:

1. Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, taip pat ir pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vykdomas kartu su formaliojo profesinio mokymo programomis, išskyrus atvejus, kai atitinkamų metų šaukimo metu jie baigs pagrindinio, vidurinio ugdymo ar formaliąją profesinio mokymo programą;
2. aukštųjų mokyklų studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal trumpųjų studijų, pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą ir 9 mėnesius po jų, taip pat vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas rezidentūroje ir (ar) doktorantūroje, išskyrus tuos aukštųjų mokyklų studentus, kurie ankstesnių šaukimų metu nevykdė karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų ar juos vykdė netinkamai;
3. karo prievolininkams, kuriems atliekant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte, jeigu einamiesiems metams pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius;
4. Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių merams;
5. teisėjams;
6. prokurorams;
7. įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos;
8. atlikusiems bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, išskyrus areštą;
9. vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka 3 metai;
10. nėščiosioms, pateikusioms sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, o pagimdžiusioms – 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo);
11. teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu asmens su negalia globėju ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens rūpintoju arba asmens su negalia aprūpintoju;
12. juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;
13. jų sutuoktinės, partnerės ar sugyventinės nėštumo metu likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo);
14. auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki 3 metų;
15. krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu, jiems atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti, jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą jie atliktų kitu metu.

•  Kaip yra atidedama privalomoji karo tarnyba karo prievolininkams, kuriems atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams?

Karo prievolininkas šaukiamas į privalomąją karo tarnybą gali pateikti regioninei karo komendantūrai prašymą atidėti tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, jei mano, jog tokia žala kiltų ir jos būtų galima išvengti, jeigu jis privalomąją karo tarnybą atliktų kitu metu. Taigi, karo prievolininkas teikdamas tokį prašymą turi įrodyti dvi aplinkybes – jog privalomosios karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir įrodyti, jog tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta. Aplinkybių, kurioms esant privalomosios karo tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą vertinimas priklauso nuo atliekamos tarnybos formos. Pavyzdžiui, teikiant prašymą dėl 9 mėnesius trunkančios privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo, aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti pakankamomis tarnybos atidėjimui, galėtų būti dviejų ar daugiau mažamečių vaikų auginimas, kai karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas, arba šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu. Tuo tarpu teikiant prašymą dėl parengtojo rezervo karių mokymų atidėjimo trunkančių 20-30 dienų, aplinkybės, kurioms esant būtų galima konstatuoti neproporcingai didelės žalos atsiradimą turi būti rimtesnės, pavyzdžiui, karo prievolininkas turi ne tik įrodyti, jog augina mažamečius vaikus, tačiau ir pagrįsti, jog atliekant parengtojo rezervo karių mokymus vaikais nebūtų pasirūpinta.

Karo prievolininkų pateikti prašymai dėl privalomosios karo tarnybos atidėjimo yra svarstomi Atrankos komisijos. Privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama iki Krašto apsaugos ministro nustatytos šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pabaigos (kalendorinių metu pabaiga), arba atsižvelgus į prašyme nurodytas aplinkybes, trumpesniam laikotarpiui. Aktyviojo rezervo karių mokymai atidedami kalendoriniams metams nuo prašymo gavimo institucijoje dienos, arba atsižvelgus į prašyme nurodytas aplinkybes, trumpesniam laikotarpiui.

• Privalomosios karo tarnybos atidėjimas moksleiviams ir studentams.

„Esu pirmos pakopos studentas, ar būsiu šaukiamas tarnybai?“

„Kokie turi būti mano veiksmai, jei noriu eiti tarnauti dabar?“

• Man neatidėjo privalomosios karo tarnybos, tačiau nesutinku su tokiu sprendimu.

Karo prievolininkas, gavęs Atrankos komisijos ar kitą karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą ir nesutinkantis su šiuo sprendimu, turi teisę krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikti skundą per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Skundas turi būti pasirašytas karo prievolininko ar jo įgalioto asmens, jame nurodytas karo prievolininko vardas, pavardė, gimimo data, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono ryšio numeris, el. pašto adresas), skundo pagrindas ir (ar) motyvai, ir juos pagrindžiantys argumentai. Prie skundo turi būti pridėti (pateikti) skundo pagrindą ir (ar) motyvus patvirtinantys dokumentai ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo kopija. Skundas gali būti pateikiamas:
1) raštu (karo prievolininkui atvykus į Krašto apsaugos ministeriją ar siunčiant registruotu paštu), elektroniniu būdu (nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu) Krašto apsaugos ministerijos elektroninio pašto adresu [email protected];
2) raštu per regioninės karo komendantūros padalinį, kuris vykdo karo prievolininko administravimą.
Skundus nagrinėja nuolatinė karo prievolininkų skundų nagrinėjimo komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

• Ar gali darbdavys parašyti prašymą dėl tarnybos atidėjimo?

Atsižvelgiant į karo prievolę reglamentuojančius teisės aktus, organizacijų prašymai dėl tarnybos atidėjimo nėra svarstomi. Karo prievolininkas prie savo prašymo gali pridėti kitų fizinių ar juridinių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius faktines aplinkybes.

• Buvau teistas, ar galiu tarnauti Lietuvos kariuomenėje?

Privalomoji pradinė karo tarnyba ar tarnybą rezerve atidedama karo prievolininkams, įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. Į profesinę karo tarnybą ir kario savanorio tarnybą negali būti priimami asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

• Ar dėl paskolos būsiu atleistas nuo privalomosios karo tarnybos?

Paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą. Yra vertinama, ar finansiniai įsipareigojimai prisiimti įvertinus riziką (galimybę būti pašauktam į privalomąją karo tarnybą). Tačiau paskola galėtų būti tarnybos atidėjimo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad dėl tarnybos asmeniui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Tokie atvejai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmens, šeimos pajamas, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, ir į kitas aplinkybes. Karo prievolininkui gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką. Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl jūsų įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai jūsų kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 str. - sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės.

• Ar tarnyba KASP atleidžia nuo privalomosios tarnybos?

Savanorių karo tarnybą atliekantys kariai nėra šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą ar aktyviojo rezervo karių pratybas ar mokymus. Privalomoji pradinė karo tarnyba yra įskaitoma, kai karys savanoris ištarnauja savanorių karo tarnyboje ir kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus ir Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą, kad įgytas pagrindinis karinis parengtumas.

• Buvau gavęs namų arešto, ar galiu tarnauti?