- Kariuomenė
- Tarnybos būdai
- Privalumai
- Bendraukime
- Mūsų kontaktai
Nuo karo prievolės atleidžiami ar tarnyba atidedama:
1) asmenims, kurie pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
2) neįgaliesiems asmenims (kai nustatytas darbingumo lygis iki 55 procentų) ;
3) asmenims, kurie Karinės medicinos ekspertizės komisijos pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;
4) dimisijos kariams;
5) pagrindinio karinio parengtumo neįgijusiems asmenims, kai jiems sukanka 60 metų;
6) moterims, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
7) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
8) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
9) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
10) teisėjams ir prokurorams;
11) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
12) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
13) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Valstybės saugumo departamento sistemos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
14) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę;
15) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
16) kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu;
17) karo prievolininkams, auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trejų metų;
18) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
19) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
20) juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;
21) karo prievolininkams kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
22) karo prievolininkams kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos;
23) karo prievolininkams kuriems, atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu (krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 14 dalimi, karo prievolininkas šaukiamas į privalomąją karo tarnybą gali pateikti regioniniam Karo prievolė ir komplektavimo tarnybos padaliniui prašymą atidėti tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, jei mano, jog tokia žala kiltų ir jos būtų galima išvengti, jeigu jis privalomąją karo tarnybą atliktų kitu metu. Taigi, karo prievolininkas teikdamas tokį prašymą turi įrodyti dvi aplinkybes – jog privalomosios karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir įrodyti, jog tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta. Aplinkybių, kurioms esant privalomosios karo tarnybos atlikimas sukeltų neproporcingai didelę žalą vertinimas priklauso nuo atliekamos tarnybos formos. Pavyzdžiui, teikiant prašymą dėl 9 mėnesius trunkančios nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo, aplinkybės, kurias būtų galima pripažinti pakankamomis tarnybos atidėjimui, galėtų būti dviejų ar daugiau mažamečių vaikų auginimas, kai karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas, arba šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu. Tuo tarpu teikiant prašymą dėl parengtojo rezervo karių mokymų atidėjimo trunkančių 20-30 dienų, aplinkybės, kurioms esant būtų galima konstatuoti neproporcingai didelės žalos atsiradimą turi būti rimtesnės, pavyzdžiui, karo prievolininkas turi ne tik įrodyti, jog augina mažamečius vaikus, tačiau ir pagrįsti, jog atliekant parengtojo rezervo karių mokymus vaikais nebūtų pasirūpinta.
Karo prievolininkų pateikti prašymai dėl privalomosios karo tarnybos atidėjimo yra svarstomi Atrankos komisijos. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama iki Krašto apsaugos ministro nustatytos šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pabaigos (kalendorinių metu pabaiga), arba atsižvelgus į prašyme nurodytas aplinkybes, trumpesniam laikotarpiui. Parengtojo rezervo karių mokymai atidedami kalendoriniams metams nuo prašymo gavimo institucijoje dienos, arba atsižvelgus į prašyme nurodytas aplinkybes, trumpesniam laikotarpiui.
„Esu pirmos pakopos studentas, ką man daryti jei randu savo vardą sąrašuose?“
„Kokie turi būti mano veiksmai, jei noriu eiti tarnauti dabar?“
„Kokie turi būti mano veiksmai, jei nenoriu eiti tarnauti dabar?“
„Kaip veikia sistema atsisakius šaukimo, pabaigus bakalauro studijas ir perėjus į magistro studijas arba kitą bakalaurą?“
Karo prievolininkas, gavęs Atrankos komisijos ar kitą karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą ir nesutinkantis su šiuo sprendimu, turi teisę krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikti skundą per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Skundas turi būti pasirašytas karo prievolininko ar jo įgalioto asmens, jame nurodytas karo prievolininko vardas, pavardė, gimimo data, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono ryšio numeris, el. pašto adresas), skundo pagrindas ir (ar) motyvai, ir juos pagrindžiantys argumentai. Prie skundo turi būti pridėti (pateikti) skundo pagrindą ir (ar) motyvus patvirtinantys dokumentai ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo kopija. Skundas gali būti pateikiamas:
1) raštu (karo prievolininkui atvykus į Krašto apsaugos ministeriją ar siunčiant registruotu paštu), elektroniniu būdu (nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu) Krašto apsaugos ministerijos elektroninio pašto adresu [email protected];
2) raštu per Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį, kuris vykdo karo prievolininko administravimą.
Skundus nagrinėja nuolatinė karo prievolininkų skundų nagrinėjimo komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
Atsižvelgiant į karo prievolę reglamentuojančius teisės aktus, organizacijų prašymai dėl tarnybos atidėjimo nėra svarstomi. Karo prievolininkas prie savo prašymo gali pridėti kitų fizinių ar juridinių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius faktines aplinkybes.
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ar tarnybą rezerve atidedama karo prievolininkams, įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. Į profesinę karo tarnybą ir kario savanorio tarnybą negali būti priimami asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.
Paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą. Yra vertinama, ar finansiniai įsipareigojimai prisiimti įvertinus riziką (galimybę būti pašauktam į privalomąją karo tarnybą). Tačiau paskola galėtų būti tarnybos atidėjimo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad dėl tarnybos asmeniui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Tokie atvejai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmens, šeimos pajamas, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, ir į kitas aplinkybes. Karo prievolininkui gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką. Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl jūsų įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai jūsų kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 str. - sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės.
Savanorių karo tarnybą atliekantys kariai nėra šaukiami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar parengtojo rezervo karių pratybas ar mokymus. Privalomoji pradinė karo tarnyba yra įskaitoma, jei karys savanoris ištarnauja savanorių karo tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus.
Dažnu atveju asmuo, atlikęs laisvės apribojimo bausmę, gali būti pašauktas atlikti karo tarnybos, taip pat gali pareikšti norą atlikti tarnybą savanoriškai. Jei šiuo metu atliekate laisvės apribojimo bausmę, reikėtų savo karo prievolės skyriui ar poskyriui pateikti raštą/pažymą iš Jūsų probacijos įstaigos, kuriuo būtų patvirtinta, jog karinė tarnyba netrukdys Jūsų bausmės atlikimui. Probacijos įstaigos paprastai tokias pažymas išduoda.
English