Pradžia ŠAUKTINIAMS

Tarnybos atidėjimas

  • Kaip yra atleidžiama nuo karo prievolės ar yra atidedama privalomoji karo tarnyba ?

Atleidimo nuo karo prievolės ir privalomosios karo tarnybos atidėjimo atvejai yra numatyti Karo prievolės įstatymo 3 ir 15 straipsniuose.
Taip pat į privalomąją tarnybą šaukiamas karo prievolininkas gali pateikti regioniniam karo prievolė komplektavimo skyriui ar poskyriui prašymą atidėti tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos jo ar visuomeniniams interesams, jei mano, jog tokia žala jam kiltų ir jos būtų galima išvengti, jeigu jis privalomąją karo tarnybą atliktų kitu metu. Pavyzdžiui, augina du ar daugiau mažamečių vaikų, vienintelis darbingas šeimos maitintojas, šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu ir kitais atvejais.
Prašymai svarstomi Atrankos komisijos, jei būtų įrodyta žala, tarnyba būtų atidedama einamiesiems kalendoriniams metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi prašyme pateikti faktai turi būti pagrįsti dokumentais, kurie pateikiami kartu su prašymu.

  • Man neatidėjo privalomosios karo tarnybos, kam galiu pasiskųsti?

Karo prievolininkas, gavęs Atrankos komisijos sprendimą, turi teisę krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikti skundą per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Skundas turi būti pasirašytas karo prievolininko ar jo įgalioto asmens, jame nurodytas karo prievolininko vardas, pavardė, gimimo data, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono ryšio numeris, el. pašto adresas), skundo pagrindas ir (ar) motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai. Prie skundo turi būti pridėti (pateikti) skundo pagrindą ir (ar) motyvus patvirtinantys dokumentai ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo kopija. Skundas gali būti pateikiamas:
1) raštu (tiesiogiai karo prievolininkui atvykus į Krašto apsaugos ministeriją ar siunčiant registruotu paštu), elektroniniu būdu (nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu) Krašto apsaugos ministerijos elektroninio pašto adresu [email protected];
2) raštu per regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį, kuris vykdo karo prievolininko administravimą.
Skundus nagrinėja nuolatinė karo prievolininkų skundų nagrinėjimo komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

 

  • Ar gali darbdavys parašyti prašymą dėl tarnybos atidėjimo?


Atsižvelgiant į karo prievolę reglamentuojančius teisės aktus, organizacijų prašymai dėl tarnybos atidėjimo nėra svarstomi. Karo prievolininkas prie savo prašymo gali pridėti kitų fizinių ar juridinių  asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius faktines aplinkybes.

  • Ar turės atlikti  privalomąją karo tarnybą atlikęs laisvės atėmimo baismę?

Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra nustatyta, kad privalomoji kakro tarnyba atidedama  karo prievolininkams, kurie yra atlikę laisvės atėmimo bausmę (skirtą pagal Baudžiamąjį kodeksą).

 

  • Buvau teistas, ar galiu tarnauti Lietuvos kariuomenėje?

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ar tarnybą rezerve atidedama karo prievolininkams, įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
Į profesinę karo tarnybą ir kario savanorio tarnybą negali būti priimami asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

  • Buvau gavęs namų arešto, ar galiu tarnauti?

Dažnu atveju asmuo, atlikęs laisvės apribojimo bausmę, gali būti pašauktas atlikti karo tarnybos, taip pat gali pareikšti norą atlikti tarnybą savanoriškai. Jei šiuo metu atliekate laisvės apribojimo bausmę, reikėtų savo karo prievolės skyriui ar poskyriui pateikti raštą/pažymą iš Jūsų probacijos įstaigos, kuriuo būtų patvirtinta, jog karinė tarnyba netrukdys Jūsų bausmės atlikimui. Probacijos įstaigos paprastai tokias pažymas išduoda.

 

  • Ar dėl paskolų būsiu atleistas nuo privalomosios karo tarnybos?


Paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją karo tarnybą. Yra vertinama, ar finansiniai įsipareigojimai prisiimti įvertinus riziką (galimybę būti pašauktam į privalomąją karo tarnybą). Tačiau paskola galėtų būti tarnybos atidėjimo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad dėl tarnybos asmeniui būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Tokie atvejai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmens, šeimos pajamas, į tai, ar asmuo turi vaikų, išlaikytinių, ir į kitas aplinkybes.
Karo prievolę atliekančio asmens prašymu kreditą suteikusiam asmeniui gali būti atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, o palūkanos asmens pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui arba visos atidėtos palūkanos sumokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.
Kitų finansinių įsipareigojimų atveju taip pat galima kreiptis į kreditorių dėl jūsų įsipareigojimų modifikavimo. Teisiniai jūsų kreipimosi į kredito įstaigą pagrindai galėtų būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 str. - sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 str. – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės.

 

  • Ar tarnyba KASP atleidžia nuo privalomosios tarnybos?

Savanorių karo tarnyboje tarnaujantys kariai nėra šaukiami į privalomąją karo tarnybą. Privalomoji pradinė karo tarnyba užskaitoma, jei karys savanoris ištarnauja ne mažiau kaip 3 metus.

 

  • Kokiais atvejais atidedama privalomoji karo tarnyba ar atleidžiama nuo karo prievolės?


Nuo karo prievolės atleidžiami:
1) asmenys, kurie pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
2) neįgalieji asmenys (kai nustatytas darbingumo lygis iki 55 procentų) ;
3) asmenys, kurie Karinės medicinos ekspertizės komisijos pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;
4) dimisijos kariai;
5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų;
6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;

Tarnyba atidedama šiems karo prievolininkams:
1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
3) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
4) teisėjams ir prokurorams;
5) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
6) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
7) Valstybės saugumo departamento sistemos ir  Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
8) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę; 
9) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
10) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
11) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
12) juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;
13) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
14) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos;
15) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu.