Beveik 900 jaunuolių stojo į tarnybą: sužinokite, kodėl jie tai pasirinko

Šiandien Lietuvos kariuomenės Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo beveik 900 jaunuolių.

Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus regionų, likusieji iš Panevėžio ir Šiaulių. Dalis jų šį kelią pradėjo atlydėti artimųjų, dalis – į tarnybą stojo su kartu draugais, dalis – dėl tarnybos grįžo į Lietuvą iš užsienio, tačiau bene visi šįryt pradėti tarnybos atvyko vedini vienijančio patriotizmo jausmo.

„Tarnauti Lietuvos kariuomenėje reikia ir dėl patriotizmo, ir dėl garbės“, – sakė šiandien tarnybą pradedantis vilnietis Mantas Valatkevičius, pridurdamas, kad šiam žingsniui jį paskatino ir motyvacijos suteikė keleriais metais vyresnis brolis Arnas.

Šeima išlydėjo jaunėlį ne su ašaromis, bet su šypsenomis, tačiau mama Birutė neslėpė: „Gailestis mamos širdyje visada yra, bet didesnis pasididžiavimo jausmas. Aš didžiuojuosi, kad abu mano sūnūs savo noru pasirinko tarnauti kariuomenėje“.

Du į tarnybą stoję vilniečiai draugai Augustas Rainys ir Renald Jerinkevič taip pat neturėjo abejonių, kad baigę mokyklą, atliks pareigą Tėvynei.

„Man viskas patinka, kas yra susiję su kariuomene, nes mano tėvai, proseneliai visi tarnavo, buvo kariai. Tokia giminės tradicija ir aš ją pratęsiu“, – pasakojo Augustas. Tuo metu jo draugas Renald įsitikinęs, kad nebus geresnio laiko tarnauti Tėvynei nei dabar, iškart po mokyklos: Lietuvos kariuomenėje jis planuoja tapti stipresniu ir šturmuoti universitetą.

Vaikinai neslėpė, kad tėvai, artimieji, draugės ir bičiuliai nė nedrįso jų atkalbėti, nes jie – kaip neužtvenkiamas upės bėgimas. „Jie matė – niekaip nesustabdys, tad nė nemėgino“, – tvirtai nukirto.

„Kas paskatino tarnauti? Vasario 24 diena“, – paklaustas apie pasirinkimą, pasakojo 28 m. lietuvis Dainius Gulbinas. Iki šiol su drauge Egle gyvenęs Velse, Didžiojoje Britanijoje, ir dirbęs Viktorijos laikų namų restauratoriumi, po įvykių Ukrainoje jis nedvejodamas perplanavo gyvenimą, grįžo į Lietuvą ir šiandien stojo į tarnybą.

„Kai nori, gali rasti laiko. Turbūt lengva nebus, bet draugė, šeima ir darbdaviai mano norą suprato, tad viskas bus gerai“, – mintimis dalijosi vaikinas. Jį atlydėjusi draugė paantrino: „Iš pradžių dėl tokio sprendimo nebuvau labai laiminga, bet kai supratau motyvus, susitaikiau. Galiausiai, juk tie devyni mėnesiai yra nedidelė gyvenimo atkarpa“, – patikino mergina.

Iš šiandien tarnybą pradėjusių jaunuolių daugiau nei 40 proc. šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei. Dar didelė dalis – 45 proc. šauktinių – atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka.

Pradėjusieji karo tarnybą mokysis atlikti įvairias funkcijas Lietuvos kariuomenėje: priklausomai nuo padalinio specifikos jie taps pėstininkais, artileristais, minosvaidininkais, inžinieriais, ryšininkais bei paramos vienetų kariais.

Pirmuosius tris mėnesius jie dalyvaus baziniuose kario kursuose, kurių metu įgis taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei lavins kitus kariui reikalingus įgūdžius. Vėliau šauktiniai bus skirstomi pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai kviečiami atnaujinti karinius įgūdžius.