Pradžia ŠAUKTINIAMS

Jaunesnių karininkų vadų mokymuose – naujas studentų ir absolventų startas

Jaunesnių karininkų vadų mokymuose – naujas studentų ir absolventų startas

Virš 200 karo prievolininkų – aukštųjų mokyklų absolventų ir studentų – pradėjo šiais metais Jaunesnių karininkų vadų mokymus (JKVM) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Klaipėdoje, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) specialistai į mokymų vietas palydėjo būsimuosius jaunesniuosius karininkus – dabar pradėję kursus jų dalyviai mokysis pagal pėstininkų būrio vado ir karo medicinos gydytojo programas. Dar apie 20 jaunuolių prie mokymų Karinėse jūrų pajėgose Klaipėdoje prisijungs visai netrukus.

„Džiaugiamės, kad turėjome galimybę iš didelio kiekio visų pateikusių prašymus atrinkti labiausiai motyvuotus ir aukščiausius reitingo balus surinkusius kandidatus į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, o nepatekusiems linkiu kantrybės sulaukti savo eilės kitais metais. Viliuosi, kad po sėkmingai įveiktų karinių mokymų jie pasirinks profesinę karo tarnybą ir sustiprins bei atnaujins Lietuvos kariuomenę įvairiapusiu išsilavinimu“, – sako KPKT direktorius Arūnas Balčiūnas.

KPKT specialistai atrankos metu įvertino daugiau kaip pustrečio šimto karo prievolininkų prašymų tapti karininkais ir atrinko metų plane numatytą skaičių. Apie 80 proc. kursų dalyvių yra jau įgiję vienokios ar kitokios pakopos aukštąjį išsilavinimą, o likusi dalis dar tik siekia aukštojo mokslo. Tarp visų JKVM dalyvių – 19 merginų.

Daugiausia JKVM rinkosi Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijų universiteto, Klaipėdos valstybinės ir Kauno kolegijų absolventai ir studentai. Devyni absolventai aukštąjį išsilavinimą įgijo užsienyje – Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlandų Karalystėje.

Populiariausios būsimų karininkų civilinės specialybės apėmė informacinių ir inžinerinių technologijų, socialinių ir humanitarinių mokslų specialybes, o iš retesnių paminėtina biomedicininė inžinerija, molekulinė biotechnologija, Azijos studijų humanitariniai mokslai, mechatroninė sistema ar kompiuterių mokslas su dirbtinio intelekto specializacija.

Iš viso per beveik dešimt metų (nuo 2014 m.) į JKVM buvo priimta apie 1800 absolventų ir studentų, įgijusių įvairią specializaciją aukštosiose universitetinėse ar neuniversitetinėse mokyklose Lietuvoje ar užsienyje.

Atranka ir karinis rengimas

JKVM klausytojų atranką organizuoja KPKT. Norintys karininkais tapti studentai ir absolventai tarnyboje specialistams pateikia prašymus, reikalingus dokumentus ir užregistruojami sveikatos patikrinimui. Vėliau atitinkantys reikalaujamus amžiaus, išsilavinimo, sveikatos ir kitus kriterijus informuojami apie įveiktą atranką ir supažindinami su mokymų pradžia bei vieta. Nepatekę į einamųjų metų grupę kandidatai yra informuojami ir, jiems pageidaujant, jų kandidatavimas perkeliamas į kitus metus.

Mokymai pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas trunka tris metus. Pagrindiniai užsiėmimai organizuojami trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiuose centruose – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Mokymų klausytojai vidutiniškai du savaitgalius per mėnesį ateina į mokymo programoje numatytas mokymų vietas, o dalis mokymo proceso paskaitų organizuojamos nuotoliniu būdu. Kompleksinės lauko pratybos ar praktiniai užsiėmimai organizuojami kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose mokslo metų pabaigoje.

Pirmais mokymų metais klausytojai rengiami eiliniais kariais, antrais metais treniruojami atlikti skyriaus vado užduotis, trečiais metais mokomi vykdyti būrio vado pareigas. Mokymų programos apima daug įvairių karinių sričių: klausytojai mokomi taktikos, rikiuotės, karo inžinerijos, radijo ryšio palaikymo procedūrų, karinio vadovavimo, karo meno istorijos, taip pat valdyti ginklą, orientuotis nepažįstamose vietovėse, suteikti pirmąją pagalbą ir daug kitų karybos disciplinų. Mokymų pabaigoje laikomas kvalifikacinis egzaminas.

Karo medikės patirtis ir būsimos karininkės lūkestis

„Tarnauti Lietuvos kariuomenėje norėjau nuo mažens, tačiau greitai supratau, kad neturiu reikiamų duomenų stoti į Karo akademiją (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją – aut.). Tuomet apsisprendžiau – būsiu karo gydytoja. Šis siekis nulėmė ir medicinos, o vėliau, būtent, Skubiosios medicinos studijų pasirinkimą, ir įstojimą į JKVM medicinos studentams“, – apie pasirinkimą ateiti į Lietuvos kariuomenę pasakoja kpt. Jūratė Radavičiūtė, karjerą pradėjusi JKVM ir šiuo metu vadovaujanti Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Mokymo centro Paramedikų skyriui.

Karo medikė kpt. Jūratė Radavičiūtė mano, kad JKVM sudaro sąlygas specialistams ateiti į Lietuvos kariuomenę. Pasak jos, jei ji būtų įstojusi iškart į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją tikrai nebebūtų stojusi į mediciną ir tapusi gydytoja. Dabar ji džiaugiasi turinti civilinę specialybę, kuri nepamainoma yra ir Lietuvos kariuomenėje.

Karininkė pasakoja, kad baigusi trejų metų JKVM nesustojo ir iki rezidentūros pabaigos tarnavo rezervo medicininės paramos vienete, o po rezidentūros baigimo ji iškart pasuko į profesinę karo tarnybą.

„Šis darbas leido suderinti visas mano aistras: mediciną ir mokymą. Be to, kariuomenėje yra puikios sąlygos augti ir tobulėti, o to geram medikui ir reikia. Karjeros galimybės iš tikrųjų didžiulės. Jau trejus metus dirbu šį darbą ir esu laiminga. Neabejoju – myliu savo darbą. Visada išdidžiai sakau, kad esu prisiekusi Hipokratui ir Tėvynei“, – sako kapitonė Jūratė Radavičiūtė ir priduria: – Kiekvienas motyvuotas ir Tėvynei tarnauti norintis medikas turėtų prisijungti prie profesinės karo tarnybos Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje, nes, jei Tėvynė pašauks, mūsų rankos bus gyvybes gelbstinčios rankos“.

JKVM pradedanti Alina V., Klaipėdoje gyvenanti vilnietė, šiuo metu vienoje maisto įstaigoje vadovauja padaliniui. Merginai būsimuose karininkų mokymuose nėra gąsdinančių iššūkių ir per tris mokymosi metus ji tikisi pasisemti kuo daugiau karinių žinių.

Studentė nori pasiekti sau iškeltą tikslą – prisijungti prie profesinės karo tarnybos. Kiekvienam, kuris dar tik svarsto šio karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdo pasirinkimą, ji linki tiesiog save išbandyti šiuose mokymuose ir nenuleisti rankų, jeigu iš pirmo karto nepavyksta įveikti atrankos, bet bandyti ir vėl.

Trumpai apie JKVM

JKVM – vienas iš privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdų, kurį atlikdami 18–32 m. aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai įgyja teorinių karybos žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų vadovauti būriui taikos ir kovinių veiksmų metu bei išmanyti kuopos lygmens vadovavimą.

Šalies įstatymai numato, kad JKVM mokymuose dalyvaujantys karo prievolininkai mokymų metu aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, jiems taikomos socialinės garantijos.

Sėkmingai įveikusiems trejų metų trukmės mokymus karo prievolininkams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, suteikiamas jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir būrio vado kvalifikacija bei priskiriamas parengtajam kariuomenės personalo rezervui. Atsargos karininkai turi perspektyvias galimybes rinktis profesinę karo tarnybą ir siekti karininko karjeros Lietuvos kariuomenėje.

KPKT informacija ir nuotraukos.