Pradžia ŠAUKTINIAMS

Kario akimis: „Pagrindinis jaunojo vado iššūkis yra drąsa priimti sprendimą"

Kario akimis: „Pagrindinis jaunojo vado iššūkis yra drąsa priimti sprendimą"

Apie kario tarnybą, lyderystę ir gebėjimą mokytis mintimis dalijasi Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karininkas vyresnysis leitenantas Mykolas Rutkauskas.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione praleidus penkerius metus susidėlioja tam tikros mintys ir pozicijos apie įvairius klausimus kariuomenėje, pradedant vertybėmis ir baigiant vadyba bei kariniu rengimu. Tarnybą pradėjau mechanizuotųjų pėstininkų būrio vadu, vėliau tapau kuopos vado pavaduotoju (visą tą laikotarpį pavadavau kuopos vadą, kurio nebuvo), šiuo metu esu štabo S3 skyriaus karininkas. Manau visos šios pozicijos suteikė man tam tikrą patirtį ir kompetenciją. Norėčiau pasidalinti keletu praktika paremtų aspektų, kurie naudingi tiek jaunesniesiems vadams tiek aukštesniems vadams, kurie siekia suprasti pavaldinius.

Kariuomenėje ganėtinai populiari vertybinė tema apie kurią yra nemažai kalbama ir ji yra skirtingai interpretuojama. Mano nuomone, vertybė, kurią vienintelę galima pamatuoti taikos metu yra pasiaukojimas. Geriausias mato vienetas tam išmatuoti yra „darbo laiko apskaitos žiniaraštis" arba dar geriau žinomas kaip „tabelis". Jame puikiai atsispindi kiek karys praleido per mėnesį pratybose, kiek budėjo, kiek sirgo ar tiesiog atostogavo. Ne paslaptis, kad vienintelis brangus turtas, kurį šiai dienai galime paaukoti - tai savo laikas. Būtent tai ir stengiuosi maksimaliai atiduoti tėvynei. Paaukotos laisvos nuo tarnybos dienos ar tarnyba nežiūrint į laikrodį belaukiant 17 val. sukuria geresnį rezultatą savo vienetui. Net jei ir nesi apipiltas padėkomis ir medaliais, tačiau atsidavimas lemia didesnę savivertę, pasitikėjimą savimi ir tavo kolegų pripažinimą.

Kalbant apie vado savybes, iš savo asmeninės patirties bei bendraujant su užsienio šalių partneriais, susidariau nuomonę, kad pagrindinis jaunojo vado iššūkis vadovaujant taktiniame lygmenyje yra drąsa priimti sprendimą. Jauniesiems vadams ypatingai sunku, kai tie sprendimai nėra populiarūs ir kolektyve nėra palaikymo juos įgyvendinant. Šiuo atveju jauni vadai, tarp jų ir aš, atsidūriau pasirinkimo dilemoje: būti populiariu ar būti teisingu. Laimei, mano pirmasis kuopos vadas buvo ganėtinai tvirtas priimamais sprendimais ir rodė pakankamai gerą pavyzdį man, todėl tai padėjo suformuoti ir atskleisti drąsa priimant sprendimus būryje ir vėliau tęsiant karjerą kitose pozicijose. Aukštesnio vado palaikymas ir asmeninis pavyzdys yra nepaprastai svarbus formuojantis jaunesniajam vadui, esu laimingas, kad šalia manęs toks buvo.

Kaip ir kiekvienas Algirdo bataliono karininkas, jaučiu, kad išsiugdžiau nemažą reiklumo savybę kariniame rengime. Nepaisant to ar valome ginklą, bėgam, ar šliaužiam, ar parodą civiliams demonstruojame, visa tai - karinis rengimas ir už jį svarbesnio nieko negali įvykti. Tenka pripažinti, kad mano stalas ne visuomet tvarkingas, dar nevisas raštvedybos taisykles išmanau ir dar neišmokau visų protokolo subtilybių, tačiau pakankamai neblogai galiu kariauti, ruošti karius karui ir planuoti dienos, savaitės, mėnesio, ketvirčio ar metų karinę veiklą.

Taip įvyko dėl to, kad mokiausi iš kitų vadų, kurie taip pat ruošėsi karui. Tenka pripažinti, kad mokymasis nėra populiarus reiškinys bendraujant su įvairaus lygmens vadovais Lietuvoje, nes dažniausiai visi ir taip viską žino. Palyginus su stambaus verslo lyderiais, kurie per metus vidutiniškai perskaito apie 100 knygų, tokiu rodikliu pasigirti negaliu, tačiau bent 10 knygų karine tematika išanalizuoju. Gaila, bet nesu tas, kuris ir taip viską žino, rekomenduoju ir kitiems pasekti šiuo nepopuliariu keliu. Žinoma, ne visiems pasiseka savo karjeroje sutikti išties išskirtinėmis lyderio savybėmis pasižyminčius vadus, tačiau apie iškilius vadus visada galima paskaityti literatūroje.

Laimei, mano pirmasis bataliono vadas ir štabo viršininkas buvo išties reikšmingi pavyzdžiai mums, jauniems būrių vadams. Šie vadai skiepijo karininkijos vieningumą batalione, atsidavimą savo vienetui ir savo šaliai bei, svarbiausia, jų pagrindinis tikslas buvo pasirengimas ginkluotai krašto gynybai. Prie šių asmenybių, aš supratau, kad tai, kas rašoma kariuomenės reprezentacinėse skrajutėse yra tiesa. Man teko tarnauti su sąjungininkų kariuomenių (JAV, Vokietijos, Danijos) kuopos vadais, labiausiai norėčiau išskirti JAV kuopos vadus, kurie pasižymėjo išskirtiniais sugebėjimais planuojant operacijas integruoti tankus ir pėstininkų kovo mašinas. Visi šie charizmatiški lyderiai suformavo tam tikrą požiūrį į vykstančius reiškinius kariuomenėje bei suteikė specifinių žinių tobulinant asmeninę kompetenciją.

Mano nuomone, pagrindiniai mokymosi šaltiniai yra žinojimas, kad dar ne viską žinai ir nuolatinių pastangų nukreipimas skaitant karinę literatūrą bei bendraujant su vadais, kurie turi tam tikrą patirtį.

Batalione įgijau ir daugybę vadybos pamokų su kuriomis susiduria kiekvienas karininkas ir kartais jos tampa probleminėmis. Visų pirma, reikia suvokti, kad nei padalinio vienybė, nei lyderystė kabinete nėra išugdoma, net jei apie tai kalbėtum ir 24 valandas per parą. Vienybė ir lyderystė išugdoma tik mokymų ar realių veiksmų metu, susiduriant su dideliais iššūkiais ir juos įveikiant. Net jei pats galvoji, kad esi puikus vadas, esant sunkumams kritinėse situacijose tavo lyderystė gali visiškai išgaruoti, nors ir buvai baigęs keletą seminarų apie vadovavimą. Vienintelis būdas, kaip tai spręsti vadui, yra treniruotis kartu su savo padaliniu.

Antra įgyta vadybos pamoka yra ta, kad labiausiai karius motyvuoja vado kompetencija ir karių informuotumas. Net jei tu nesi mėgiamas vadas karių tarpe, jei net priimi nepopuliarius sprendimus, tačiau visa tai yra pagrįsta kompetentingais paaiškinimais kodėl ar dėl ko tai vyksta, taip pat juos informuoji kas vyks ateinančiomis savaitėmis, pavaldiniai tave mažų mažiausiai gerbia, o kartais net ir pamėgsta. Kartais turima kompetencija nevisiškai tiksliai iškomunikuojama ir nurodoma pavadiniams, dėl to jie gali įvykdyti ne tai, ko tikėjaisi. Dėl šios priežasties kiekvieną užduotį naudinga formuluoti kaip operacinį uždavinį, nurodant kas, ką, kada, kur ir kodėl turi padaryti bei įvardinant, ką galutiniame rezultate norima matyti. Jei nors vienas klausimas pavaldiniui nėra paaiškinamas, iškyla didelė tikimybė, kad teks nusivilti rezultatu. Kitaip tariant, ko paprašysi - tą ir gausi.

Trečia, bet ne ką mažesnė vadybos pamoka yra elektros transformatoriaus principas. Kiekvienas vadas yra didelės įtampos elektros srovė, kuri iki kario transformuojasi į žemesnę įtampą ir atvirkščiai žema įtampa negeba generuoti aukštos įtampos srovės. Kitaip tariant jeigu vadas investuos 100% savo pastangų, tai jo pavaldiniams pasiekus 10% yra gana neblogas rezultatas. Problema yra ta, kad kai kurie vadai nori investuoti tik 10% pastangų ir gauti 100% rezultatą. Gal tai kažkur ir yra įmanoma, bet tikrai ne Algirdo batalione. Kartais tenka ir nusivilti rezultatais, tačiau peržiūrėjus pirmas dvi vadybos pamokas dažniausiai atsakymus surandi kaip išspręsti problemas.

Bendrąja prasme, Algirdo batalionas man suteikė daug patirties karyboje ir vadyboje, kuri yra naudinga tolimesnei tarnybai kariuomenėje bei asmeniniame gyvenime. Tikiuosi ateityje pasisemti dar daugiau karinių žinių ir efektyviai dalyvauti kariuomenės pasirengimo krašto gynybai procese.

LK informacija