Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį, vasario 7 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pristatė ministerijos parengtą visuotinės karo prievolės įvedimo galimybių vertinimą.
„Tai yra pagrindas ir paskatinimas tolimesnėms politinėms ir visuomenės diskusijoms, kurių metų turi būti išgirstos visų sričių ekspertų nuomonės, nes visuotinis šaukimas – jau ne kariuomenės, bet visos valstybės pokyčių projektas“, – sako R. Karoblis. Pasak ministro, prieš priimant sprendimus būtina iš anksto įvertinti kitų valstybės institucijų indėlio galimybes, platesnio finansavimo įsipareigojimus ir kitus galimo visuotinio šaukimo įgyvendinimo klausimus.
Ministerijos parengtoje galimybių analizėje visuotinio šaukimo įvedimo galimybė vertinama kaip efektyvi pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo priemonė, tačiau jos įgyvendinimas reikštų, jog iš esmės keistųsi dabartinis kariuomenės modelis ir valstybės gynybos koncepcija. „Kariuomenę tiek struktūriškai, tiek veiklos prasme turėtume pritaikyti didesnio šauktinių skaičiaus integravimui“, – pažymėjo R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, svarstant visuotinio šaukimo įvedimo klausimą būtina papildomai įvertinti valstybės švietimo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir teisėtvarkos bei kitų sričių indėlio ir pokyčių galimybes.
Taip pat reikalingas ilgalaikis valstybės įsipareigojimas dėl papildomo finansavimo gynybai, skirto būtent visuotinės karo prievolės sprendimo įgyvendinimui, o bendras krašto apsaugos sistemos asignavimų didėjimas liktų suplanuotai kariuomenės pajėgumų plėtrai.
Pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete pristatytą visuotinės karo prievolės analizę, net ir nedelsiant Lietuvos kariuomenei pradėjus parengiamuosius darbus, tokio didelio masto pokyčių, ypač infrastruktūros plėtros srityje, įgyvendinimas užtruktų. Tačiau ministerijos vertinime pažymima, kad per infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir darbo vietų kūrimą teigiamą poveikį pajaustų verslo įmonės ir regionai.
Visuotinės karo prievolės įvedimo galimybių vertinimas yra parengtas Krašto apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo planą. Pagrindinis dėmesys analizėje skiriamas vienam iš visuotinės karo prievolės atlikimo būdų – karinei tarnybai, jos mastui ir išteklių poreikiui, identifikuojami galimi teigiami ir neigiami veiksniai.