Savanoriški tarnybos Lietuvos kariuomenėje pasirinkimai

Lapkričio 6 d. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje pradėjo apie 300 karo prievolininkų. Būsimi Tėvynės gynėjai karybos pagrindų mokysis Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyboje, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione. Daugiausia jaunuolių į tarnybos vietas išvyko iš Vilniaus regiono, tarp išvykusių ir 7 merginos.

Į tarnybą Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre savanoriškai atvykusių jaunuolių gyvenimiškos patirtys skirtingos, tačiau mintys panašios.

Orinta, kilusi iš Širvintų rajono, po mokyklos 2 metus dirbo Airijoje, tačiau per tą laiką planavo grįžti į Lietuvą ir ruošėsi (sportavo) tarnybai Lietuvos kariuomenėje. Programavimo inžinierius Aleksandras iš Nemenčinės prisipažįsta, kad yra labai aktyvus žmogus, patinka fizinis judrumas ir tarnybos metu mato daug sau galimybių tobulėti ir yra pasiruošęs 9 mėnesių iššūkiui. Juozas, paklaustas, kodėl savanoriškai rinkosi tarnybą, atsako, kad nuo vaikystės labai norėjo, buvo net įsirašęs Lietuvos šaulių sąjungos gretas, todėl logiška, kad po 12 klasių atėjo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Visi trys jaunuoliai planuoja rinktis ir profesinę karo tarnybą: jei Aleksandras mato galimybes suderinti civilinį išsilavinimą su karo tarnybos poreikiais, tai Orinta ir Juozas dar ieškos geriausių jiems specialybių ir tarnybos vietų.

„Linkiu neabejoti savimi, išbandyti save ir nebijoti iššūkių gyvenime, nes kiekvienas turi prisiimti atsakomybę už savo kraštą ir pasiruošti jį ginti“, – sako NPPKT pradėjusi Orinta.

Tarnyba Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione šiandien suvedė Albertą, Luką ir Vadimą. Vilnietis Albertas, baigęs Vilniaus kolegiją, į tarnybą išvyko savo noru. Kompiuterinius žaidimus mėgstantis jaunuolis tikisi išbandyti realius ginklus, atlikdamas užduotis su jais, taip pat jį domina ir viskas, kas susiję su fiziniu pasiruošimu. Kino dramaturgiją baigusį Luką šiek tiek neramina pirmasis tarnybos mėnuo, bet jis tikisi įveikti iššūkius. Prieš tarnybą Lukas nežino, ar po 9 mėnesių pradės kurti filmą apie Lietuvos kariuomenę ar tęs tarnybą būdamas profesinės karo tarnybos kariu. Po vidurinės tarnybą pradedančiam, bet jau spėjusiam įgyti darbo patirties Vadimui iš Eišiškių fiziniai krūviai negąsdina – labiau jį neramina, kad pavyktų visiems susidirbti kaip komanda. Albertas ir Lukas pripažįsta, kad apsispręsti pasirinkti šią tarnybą padėjo geros draugų, jau atlikusių tarnybą, rekomendacijos, o Vadimą sudomino ir motyvavo kūno kultūros mokytojas skiriamomis užduotimis.

Devynis mėnesius trunkanti NPPKT atliekama kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas. Karo tarnybą pradedantiems kariams bus privalomi trijų mėnesių baziniai kario kursai, kuriuose jie įgis svarbiausių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei jiems bus suformuoti kiti – kariui būtini – pradiniai įgūdžiai. Jaunųjų karių lauks ir nepamirštamos priesaikos ir tarnybos pabaigos ceremonijos.

Po bazinio kario kurso jaunieji kariai bus paskirstyti pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Įveikę privalomosios tarnybos reikalavimus kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – vienas geriausių būdų įgyti karybos pagrindus ir tokiu būdu atlikti konstitucinę pareigą pasirengti ginklu ginti Tėvynę. Be to, įgijus karinį pasirengimą piliečiams atsiranda galimybė siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.

KPKT informacija ir nuotraukos.