Tarp Margirio batalione besitreniravusių rezervo karių – ir iš Sakartvelo atvykęs fotografas

Šią savaitę Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione Radviliškyje kartotines pratybas baigia dvi kuopos aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos į mokymus pakviesti aktyviojo rezervo kariai per tris savaites atnaujino karinio pasirengimo pagrindų teorines žinias ir praktinius įgūdžius.

Tarp į rezervo karių pratybas Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione atvykusių karių – netikėta sutikti Evaldą Mikoliūną, kuris čia atvyko tiesiai iš Sakartvelo. Svečioje šalyje trumpam palikęs savo mylimąją, vyras sako, kad meilė savo šaliai yra labai stipri, todėl jis visada grįš ne tik stiprinti savo žinias ir karinį parengtumą, bet ir ginti – jei tik prireiks. Pasibaigus pratyboms karys džiaugiasi Įdomia patirtimi, kartu treniravusiais kariais bei vadais ir jų draugišku pažiūriu į rezervo karius bei pastebi modernėjančią Lietuvos kariuomenę.

Šiose pratybose buvote aktyviojo rezervo karys, o ką veikiate civiliniame gyvenime? Kaip Jus pristatyti?

Gimiau ir užaugau Šiauliuose, baigiau teisės studijas Vilniuje, tačiau šiuo metu gyvenu Sakartvele. Kelionės bei fotografija – mano didžiausi pomėgiai, todėl pasirinkau keliautojo gyvenimo būdą ir su tuo susijusį uždarbį.

Tikriausiai į priekį Jus veda išskirtinis gyvenimo moto?  

Moto? Tokio lyg ir neturėjau, tačiau iš šalies į save pažiūrėjęs, pasakyčiau: „Gyvenk drąsiai ir džiaukis šia diena, nebijok išsiskirti iš kitų!“.

Kas Jus įkvėpė tarnybai Lietuvos kariuomenėje?

Mano aplinkoje tik keli draugai buvo baigę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Aš pats 2015 m. tapau savanoriu ir pasirinkau bazinius karinius mokymus Rukloje. Visada norėjau išbandyti save ir iki šiol jaučiu pareigą tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 

Ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje neišgąsdino? Kokie liko įspūdžiai?

Tai buvo labai įdomi patirtis, kurią iki šiol gerai prisimenu. Susipažinau su įdomiais žmonėmis, įgijau naujų žinių ir patirties. Išsiugdyta disciplina ir drausmė padeda asmeniniame gyvenime. Įsiminė tvarka kariuomenėje bei aktyvi kasdienybė. Esu už tai dėkingas.

Ar tai pirmieji Jūsų kaip aktyviojo rezervo kario mokymai?

Taip, tai – mano pirmieji rezervo karių mokymai ir iš tiesų neturėjau pakankamai informacijos apie juos. Perskaičiau savo nuolatinės privalomosios pradinės karino tarnybos užrašus, norėjau dalyvauti pratybose. Čia bus įgytą nauja patirtis, sustiprėsiu fiziškai, būsiu pasirengęs, jei tektų kovoti už šalį karo lauke.

Ką veiksite po aktyviojo rezervo pratybų? Grįšite į dabartinį darbą, o gal ateisite į profesinę karo tarnybą?    

Myliu savo šalį ir visada grįšiu, jei iškvies jai tarnauti bei jos ginti. Tačiau turiu mylimą draugę Sakartvele, o ir kelionės kol kas yra mano aistra bei gyvenimo būdas. Tad po aktyviojo rezervo karių mokymų planuoju tęsti ir baigti kelionę, virtusią iššūkiu – dviračiu iš Lietuvos numinti į Tailandą. Ji prasidėjo, tačiau apėmus pandemijai, sustojo Sakartvele. 

Kokie įspūdžiai pasibaigus pratyboms?

Atnaujinau teorines žinias bei patobulinau praktinius įgūdžius, pagerinau ginklo kontrolę. Labiausiai patiko koviniai ir imitaciniai šaudymai, pratybos lauke, kuriuose naudos galėjo gauti visi, kas norėjo ir turėjo motyvacijos. Matyti, kad kariuomene modernėja. Tik atvykę į pratybas gavom daug naujos ekipuotės, gyvenome puikiomis sąlygomis.

Ką patartumėte šaukiamiems į rezervo pratybas atsargos kariams?

Patarčiau pagalvoti apie visai šalia vykstantį karą ir nevengti mokymų, jausti pareigos jausmą. Mokymuose įgyjama to, kas būtina, jei tektų ginti savo šalį. O ginti tektų visiems, todėl geriau būti pasirengusiam. 

Parengė: Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.

KPKT, MB ir kario asmeninio archyvo nuotraukos.