Keturios dienos, trys miestai, daugiau nei 2 tūkst. dalyvių – tokia spalio 22–25 dienomis vykusių Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos pratybų „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“ statistika.
Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje koordinuotai veikė karo komendantūros, trys šaulių batalionai, komendantiniai kariai ir civiliniai partneriai. Iš viso pratybos subūrė daugiau nei 30 institucijų ir organizacijų, kurių bendras tikslas – pasirūpinti gyventojų saugumu kilus grėsmei valstybės saugumui.
Šioms pratyboms dalyvius pasitelkė Klaipėdos regioninė karo komendantūra, kurios užduotis tokios krizės atveju būtų užtikrinti, kad miestuose ir toliau veiktų vietos savivaldos ir gydymo įstaigos, nenutrūktų vandens ir elektros tiekimas, gyventojai jaustųsi maksimaliai saugūs ir gautų būtinąsias paslaugas.
„Kariuomenė nėra viena. Kartu su mumis – pareigūnai, medikai, valstybės ir savivaldos institucijų, įmonių bei įstaigų atstovai. Kiekvienas turime savo atsakomybę, savo kompetenciją ir savo vietą bendrame Lietuvos gynybos plane. Nes valstybės gynyba prasideda ne tik mūšio lauke. Ji prasideda nuo pasirengimo, tarpusavio pasitikėjimo, aiškaus atsakomybių supratimo ir gebėjimo veikti tada, kai laiko svarstymams lieka mažai“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas.
Šauliai – svarbi teritorinės gynybos dalis
Pratybų metu veikė daugiau kaip 1,7 tūkst. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Kartu su komendantiniais kariais jie vykdė skirtingas teritorinės gynybos, svarbių objektų apsaugos ir paramos civilinėms institucijoms užduotis visuose trijuose miestuose.
Komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo šauliai saugojo elektros, šilumos ir vandens tiekimą miestams užtikrinančius objektus, patruliavo, vykdė transporto ir žmonių judėjimo kontrolę, teritorinės gynybos užduotis. Žvalgybinėms užduotims buvo pasitelktos skirtingos bepiločių orlaivių komandos.
Tuo metu neginkluoto pasipriešinimo šauliai prisidėjo prie gyventojų evakuacijos, maitinimo, aprūpinimo, sužeistųjų stabilizavimo ir kitų paramos veiklų.
Nemažai dėmesio buvo skirta informacinėms operacijoms bei kibernetiniam saugumui. Buvo testuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės IT infrastruktūros atsparumas kibernetinėms grėsmėms.
„Mūsų pajėgumai labai išaugo. Ypač bepiločių orlaivių ir medicinos srityse. Čia tikrai turime ką parodyti. Bet man svarbiausia, kaip mokame veikti kartu. Jau kuris laikas dirbame su karo komendantūromis ir dabar matome rezultatą. Suprantame vieni kitus iš žvilgsnio. Nereikia dešimt kartų aiškinti, kas ką turi daryti. Visi žino savo darbą ir jį daro. Štai čia yra tikrasis pajėgumas“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.
Bendradarbiavimas, kurį būtina išbandyti iš anksto
Pratybose dalyvavo ne tik Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės vienetai, bet ir savivaldybių, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medikų, kitų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Bendros užduotys leido geriau pažinti partnerių galimybes ir praktiškai išbandyti, kaip skirtingų sričių specialistai gali padėti vieni kitiems rūpindamiesi savo bendruomenėmis.
Vienas svarbiausių išbandymų – ne tik gebėjimas atlikti pavestas užduotis, bet ir skirtingų organizacijų tarpusavio sąveika. Kas priima sprendimus? Kaip greitai informacija pasiekia atsakingus žmones? Kaip koordinuojami veiksmai, kai vienu metu reikia saugoti svarbius objektus, užtikrinti viešąją tvarką ir padėti gyventojams?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškota vykdant bendras užduotis. Šių pratybų patirtis leis įvertinti pasirengimą, nustatyti tobulintinas sritis ir dar labiau sustiprinti pasirengimą apsaugoti savo miestus ir bendruomenes.
Pasirengimas galimoms grėsmėms – nuoseklus darbas, kurio rezultatas matuojamas ne vien atliktų užduočių skaičiumi, bet ir užmegztais ryšiais, tarpusavio pasitikėjimu bei gebėjimu veikti kartu tada, kai to labiausiai reikia.
KKV ir LŠS informacija ir nuotraukos.